Jau matosi lytis

Berniukaaaaas! (isteriškas teleloto vedejo balsas). Spalvą rinkomės ilgai ir atsakingai, net 1.5 metų ir išsirinkome per paskutinį mėnesį. Pagal planą, turėjo būti labai tamsiai mėlyna, bet paaiškėjo, kad negalima imti spalvų, kurios atspindi mažiau nei 25% šviesos (nes gali sutrūkinėti tinkas). Todėl mėlyną išsirinkome pačią tamsiausią, kokią tik galėjome. Tamsiausia pamatams. Truputėlį šviesesnę pirmam aukštui. Gal būtume ėmę ir kitą  spalvą, bet spalvų paletėje nebuvo daugiau spalvų. Žalia, tai šlykščiai salotinė, geltonai ir oranžinei mes alergiški, ruda per daug "pilka", tai beliko mėlyna. Spalva pakankamai įdomi, esant skirtingam apšvietimui, spalva atrodo vis kitokia. Sienos atrodo mikštos, tarsi barchatinės.

Tinkavom patys, o aš pats tinkuoti  mokiausi ant fasadinės sienos, pasirodė, labai tinkama tam  reikalui :D Tinkavom apsiniaukusią diena, bet vienu momentu išlindo saulutė, pradėjus sparčiai stingti nebespėjome gražiai suvesti, gavosi nežymus brokas. Siena virš terasos nėra tokia jau žema, teko laipioti net per 3 aukštus.

Apšiltinamajam sluoksniui panaudojome lenkišką putplastį su grafitu 20 cm storio. Prisiskaičiau kažkieno bloge, kad labai geras ir klijai nuostabūs... Klijai kaip klijai, pats "juodaporas" šiek tiek minkštesnis už lietuvišką (teko kelis lapus isigyt, pritrūkom). Prie sienos klijavome tepdami košę per "šukas", kraštus papildomai apipurkšdami putomis. Visas siūles tarp lapų irgi supurškėme putomis. Labiausiai patko rūžavos akcijinės putos iš senukų. Išbandėme įvairias, ir miško uogų spalvos... :) bet šios lipino tvirčiausiai. Prie blokelio buvome prilijavę maždaug 10x20 putos gabalą pasimatuoti aukščiui, veliau, kad nuimti apipjovėme statybiniu peiliuku ir kad atlupti nuo sienos, teko užsikabinti visu savo svoriu. Tada ir nusprendėme, kad darbus tęsime su rūžavom putytėm :) Visi darbai gerokai užsitęsė dėl rūsio, nes pamatai pastatyti dar tarybiniais laikais, nebuvo labai tiesūs, todėl kiekvieną lapą arba pripjaudavome, arba dalipdydavome  papildomai. Putos pjaustymui buvome pasigaminę stakliukes su karšta viela.

Metas iliustracijoms: 

Vaizdas iš kito upelio kranto, Medžiai ir krūmai užstoja rūsį, kuris dar tik nuarmuotas. Pasigirsiu, sulaukėme nuoširdaus komplimento. Neigiamų komentarų taip pat sulaukėme, bet ne dėl kitų mes statome. Rudeninės spalvos. Gale mūsų namo, užsimaskavęs kaimyno stogas.

 

Ant kairo balkio apačios esantį varžtą pakeisime surudyjusiu, kaip ant to kito balkio jau yra. Varžtai su istorija ir iš Vokietijos, tokie įdomūs, su stačiakampio formos galva, atrodo lyg rankų darbo. Smulkmena, kurią tik aš vienas pastebėsiu. Kairėje puseje siena tik nugruntuota, nesikabinejam :)

 

Darbas reikalauja kruopštumo, bet vis tiek manau, kad taip daug paprasčiau ir nepalyginamai gražiau, nei kalti dėžes pastogėje. Lietaus latakų laikikliai mūsų pačių darbo. Standartiniai netiko prie gegnių galo, netiko kampas ir žinoma kaina buvo ne iš šio pasaulio, todėl teko nusipirkti juostos ir susilenkti patiems.

Kol kas tiek. Labai laukiu, kol pasidarysime rūsio aukštą, su raudonomis garažo durimis fasado pusėje. Ne dėl feng shui ir chi energijos jos raudonos, bet todėl, kad mum taip gražu. Norėtųsi suspėti iki šalčių.

Dar laukiu IP kamerų ir signalkės, kurios kažkur pakeliui.

Tam kartui tiek.