Lubos, sienos

   100-ą metų nerašiau, bet darbai vyksta. Gal nebe taip sparčiai, kaip norėtųsi, bet vyksta. Kas įvyko praeitą rudenį - pasidarėm virtuvėje lubas, žiemą - gipsines pertvaras ir lubas, pavasarį - vynuogyną, kiemo vartus, vasarą - tvorą, rudenį - išorės apšvietimą. Laisvalaikiu garaže vyksta tuningas, t.y. šaldytuvo pritaikymas prie likusios buitinės technikos ir vizijos, baltos vonios pavertimas juoda (ta vieta kur vanduo būna, t.y. vidinė pusė, ne išorinė). O kas daryti, kai nėra pirkti arba kainos iš paralelinės visatos. Kas liečia vonią, pavyko tikrai puikiai, atspari įbrėžimams, gal metus laiko naudojam, daužom su metaline dušo galva, šuo tikrina nagais (a va čia mūsų šeimos pagausėjimas). Gal dar kažkas buvo, prisiminsiu - parašysiu.

   Apie viską nuo pradžių, apie virtuvės lubas. Praeitą vasara papirkom vienam prekybcentry gipsą ir netyčia užmatėm dailylentes lubų pakalimui, kurios mums labai patiko. Su dailylentėmis turėjome prastos patirties pirkdami tiesiai iš lentpjūvių, nuolat bandydavo išdurti, tai neišdžiovintos, tai kažkokio puvėko įkišta, galiausiai raštų pasirinkimas neypatingas, dėl ko, kuomet darėme lubas svetainėje (su matomomis sijomis), ant sijų nedėjome dailylenčių, dėl ko dabar gailimės, nes virtuvės lubos pranoko mūsų lūkesčius. Ir dar kaina prekybcentrio panaši, kaip tiesiai iš lentpjūvės. Kodėl virtuvėje būtent medinės lubos? Nes projektavimo stadijoje nenumatėme daryti lubas aukštėjančias su trikampiu langu, o tik darbų eigoje taip sugalvojome, dėl ko labai džiaugiuosi, bet iškilo problema, kad trikampis langas per aukštai įmontuotas, tad taupant aukštį apšiltinamajam sluoksniui atsisakėme gipsinių lubų. Lentas žmona nudažė kažkuom, nelabai kišausi į procesą, bet abiem tiko :). Pakalimui nusipirkau elektrinį kabių kalimo įrankį iš "senių", bet tik tiek jis ir atlaikė, apie 30 kv/m. Pagražinęs pagal garantiją, kaip tik iš kito prekybcentrio paėmiau akumuliatorinę viniakalę už tokią pačią kainą, kuri galiu pasakyti daug geriau kala, bet taip normaliai dar neišbandžiau, bet manau netolimoje ateityje išbandysiu.
Lubų pakalimas nėra greitas darbas, nes su  kiekviena lenta reikia užlipti, prisimatuoti, nulipti prisipjauti, užlipti prikalti. Atsilaipiojau pakankamai :).  Visoms luboms name, pakartotinai dėjome antrą sluoksnį aliuminizuotos plėvelės, nes visos siūlės kur buvo klijuotos su dvipuse lipnia juosta ir ant viršaus dar papildomai pati siūlė užklijuojama -  su laiku atsiklijuoja. Laimei neskubėjome su gipso dėjimu :). Antrą sluoksnį klijavome su plėvelių klijais, dabar lyg viskas normaliai.
   Virtuvės lempai panaudota grandinė, kurią radome kasinėdami žemę aplink namą, pačia lempą radome sendaikčiuose. Įpusėjus lubas atėjo laikas jai pakabinti, ateina ryte tėtis, sako - žiūrėk kokį dailų kablį suvirinau. Sakau - labai jau liaunas, nelaikys. Jis - atnešk grandinę, pažiūrėsim. Atnešu - na taip, per liaunas... :) Ėjo rimtesnio kablio virint. Gal ne visai į temą, bet prisiminiau, kad aš irgi įsigijau svarkę, iš vieno naujo prekybcentrio mūsų kaime už 70 €, kurios savikaina 190 €, o kaina lentynoje 330€. Pardavėjas sakė senas modelis, nebegaminamas, neteikiama garantja, todėl išsiparduoda. Parsivežiau, pasijungiau, išbandžiau - ledas. Perkaitimo apasauga nemėto, virina stabiliai. Dabar pats galėsiu virinti kablius ir ne tik :).
   Toliau gipskartonis. Ilgai rinkomės ir išsirinkom nekažką. Knaufas brangus, analogai perpus pigesni. Pirkom tą, kuris pagamintas knaufo gamykloje, bet ne knaufą, tai bandant atkelti 3 m ilgio lapą reikia labai stengtis, kad nesulaužyti. Panašu, kad šalia knaufo net negulėjęs. Žodžiu ekskrementų krūva.
   Tėtis sukonstravo gipso kėlimo įrenginį iš senos gervės ir metalo laužo. Lubų karkasą darėme pagal vokišką instrukciją, siūlėms naudojome vokišką (atvežtą iš Vokietijos ir ne is "knaufo gamyklos" :)) stiklo pluošto juostą ir knaufo (šį kartą jau tikro) mišinį siūlėms glaistyti. Atstovėjo jau beveik metus viengubas gipsas, jokių trūkimų. Luboms naudojome šešėlines siūles perimetru. Svarbiausia visko nenorėti užšpakliuoti vienu sluoksniu, tikrai gražiai nepavyks. Bet prašpakliavus antrą sluoksnį, toks jausmas, kad net šveisti nereikia, gražu ir taip, bet nušveisiu, tiek to jau... :).
  Dar buvo geras sutapimas, kad į vieną prekybcentrį padavė gipskartonio varžtų sūkėją, į kurį nereikia įstatinėti po vieną varžtą, reguliuojasi įsukimo gylis. Savo kainą atidirbo ir dar veikia :).

Gal jau metas iliustracijoms.

Stiklo pluošto juosta

Vokiška instrukcija karkasui

  

Karkasas pagal instrukciją

Gipso kėlimo įrenginys

 

 Sukam lubas

 

Šauniai leidžiu atostogas

Sienų statyba. Čia matosi būsimasis sandėliukas, kodiniu pavadinimu "Virtuves_service_pack_ver1.0". Taip pat sandėliuke nuo galinės sienos 20 cm  atstumu bus dar vienos durys, kurios paslėps grindų kolektorius ir saugiklių bloką. Lubose skylė patekimui į pastogę.

 

Nuotraukoje matosi durys, išsirinkom visam namui, vienetas - 30€.  Va ko man iki pilnos laimės trūko dar 2 langelių apačioje. Dar mačiau būna durų su atsišaudymo angom :) Kas jas perka, gal kokie Eskobarai?.. :D

Service pack'as jau irgi  su durimis :)

 Virtuvės service pack'as pusiau įrengtas.

Virtuvės lempa ir lubos. Nuotraukose nelabai eina suprasti lempos dydį ir grandinės storį, bet viskas sveria gal 40 kg. Kablio tikrai rimto reikėjo :)

 

Cheers :)

 

Šiam kartui tiek, kitas įrašas manau bus apie tvorą ir vartelius, jei tik naujasis šeimos narys leis rašyti, nes atneša kamuoliuką, numeta ir urzgia jei nekreipiu dėmesio.