Sveiki, senokai berašiau, tūrbūt pagalvojot, kad jau numiriau :D, bet štai aš. Kažkaip vis nėr jėgyčių įsijungti kompiuterį ir aprašyti, dažniausiai net atjungtas stovi. Galvoju reikia apžvelgt bent didžiausius metų darbus. Per praeitą karantiną išsišpakliavau miegamąjį ir išsidažiau ir pasidariau kiemą. Miegamojo įkelsiu tik kelias foto, nes sieninė spinta vis dar neužbaigta, reikia pripjaut duris, nusidažyt ir prisukt magnetukus. Durys yra, tik jas reikia patrumpinti, kad lubinis "plintusas" normaliai prisiklijuotų visu perimetru. Nedariau dailių šešėlinių siūlių, nes man turi būti viskas su apvadais - grindys, langai, lubos, durys. Ką supratau dar, kad pigiausias švitrinis yra geriausias, neatšimpa ir neužsivelia. Su brangiais švitriniais, su žirafa nušveisdavau gal kokius 2 kvadratus ir jis atšipdavo. Pabandžiau su tinkliuku, dar greičiau atšimpa. Ir kažkaip netyčia lytagroj užtikau pigiako, su kuriuo nušveičiu porą sienų. O kampams prišveist su kaladėle, naudoju švitrinį iš rulono. Jau gal būčiau išsišveitęs visą namą ir išsidažęs, jei būčiau atradęs tokį paprastą dalyką, kaip kokybišką švitrinį popierių, nes iki šiol visi šveitimai net su žirafa nelabai ėjosi. Dabar per šventes planuojus išsišveisti virtuvę.
Grįžtam prie kiemo. Dirbau su šiūfeliu ir kastuvu kokį mėnesį pagal savo susigalvotą kiemo tiesimo technologiją. Karštokas buvo rugpjūtis, tai grįžęs po darbo eidavau numigti, o šufeliuoti jau saulei nusileidus, nes kieme yra apšvietimas, tai galima dirbti ir naktį, o ir lazerinis nivelyras geriau matosi. Sklype toj vietoj, kur yra kiemas yra koks metras molio, o dar giliau net neaiškus kas, tai kažkada, kai buvome nusiėmę augalinį sluoksnį, privertėme gruzo, ant viršaus užpylėme kelinį žvyrą, kuris labai puikiai susitrombuoja ir sulimpa į vieną luitą. Taip per tą kiemą važinėjome kokius 3 metus, kol šiemet per liūtį supratau, kad jau laikas plytelėms, nes kitaip mūsų kiemas sutekės į upelį. Sako gruzas keliuke yra labai blogai, šaltis iškilnos ir t.t., bet per tuos 3 metus niekas neišsikilnojo, kur kyšojo kas išlindę, tai prakyšojo visus 3 metus, nei daugiau išlindo, nei sulindo atgal, tik lietus plauną žvyrą. Kažakada jaunystėj teko dirbti prie kiemų vokietijoje, tai ten technologija kiek kitokia buvo, nei sako lietuviški internetai. Nukasama iki kieto pagrindo, tuomet apie 30cm stambios skaldos, suvibruojama ir tuomet 5 cm smulkios skaldos. Mano tėtis sako, kad tie 5 cm būdavo granito skalda, bet man atrodo, kad šūfeliuodavau dolomitinę skaldą. Dar atsimenu, kad buvau vieną dieną buvau paliktas užbaigti kiemo, .t.y pripjauti visokius kampus su pjovimo staklemis. Dirbant pjovimo staklėms, nuo jų sklinda migla (vanduo, diskas blablabla...). Ir tą vasarą, dienomis būdavo temperatūra 40-45C šilumos, naktimis apie 35C šilumos. Ir vieną rytą atsikėlėme ir lauke buvo 25C šilumos. Tuomet tai atrodė, kad šalčio, o ne šilumos, ryškiai organizmas atpratęs nuo lietuviškų vasarų :D. Bet pagalvojau, po valandos atšils oras ir spakainas išvariau į darbą su maike. Ir kai pradėjau pjaustyti plyteles ir visą tą miglą purškia ant manęs, patyriau didžiausią šaltį savo gyvenime. Taip šalta, kaip tada dar niekad nėra buvę :D. Beje, su tom pačiom staklėm prisipjoviau ir savo kiemą. Nuklydau į prisiminimus, grižtam prie technologijos :D Lietuviška technologija, man pasirodė nesusipratimas, tai nusprendžiau adaptuotis sau vokišką technologiją, tai vietoje 30 cm stambios skaldos, panaudojau gruzą ir kelinį žvyrą, tuomet užsisakiau dolomitinės smulkios skaldos 5 mm frakcijos. Kodėl pasirinkau dolomitinę - nes ji laikui bėgant sulimpa į vieną gabalą, kas man atrodo, kad duos pagrindui papilomo tvirtumo. Fun fact - Lietuvoje yra tik 1 karjeras, kur išgaunama dolomitinė skalda, ir ten veikia 2 įmonės, kurios parduoda skaldą skirtinga kaina. Visi kiti skelbimuose yra perpardavėjai. Aukščio atskaitos tašką ėmiau nuo garažo slenksčio, nuo ten ir pradėjau dėt kiemą, kad nereikėtų nieko pjaustyti. Nuo garažo slenksčio +1,5 cm aukščio, nes kažada garaže bus plytelės. Skaldą lyginausi per vamzdelius, sutrypdamas kojomis, taip, kad padėjsu trinkelę, nuo slenksčio būtų 2 cm, 0,5 cm susivibruoja su vibro plokšte. Tai taip ir buvo, viskas pagal planą. Didžiausias darbas, tai buvo susitatyti bortelius, kas vyko naktimis. Žemė pas mus molis su akmenais, tai su kastuvu jos nepakasi, skaptuoji su kirtikliu, kokį naudoja kalnakasiai ir tada semi su kastuvu. Rankas užsipompavau kaip Popajus :D Šiek tiek dar reikėjo nukasti ir kiemo, kad gautųsi tolygus nuolydis, reikėjo panaikinti "pilvą". Kol kas savo adaptuotoje kiemo technologijoje nepastebėjau jokių trūkumų. Plyšiams užpilti naudojau granito atsijas, porą mašinos bagažinių atsivežiau, užteko ir dar liko, bet matau, kad praėjus kažkiek laiko, plyšiai pagilėjo, tai sušluosiu ir likusias atsijas į plyšius ir bus kaip tik, bet tai darysiu jau pavasarį, nes kiemas nuolat drėgnas, o drėgnos atsijos į plyšius nelenda. Iš tų pačių plytelių pasidariau i laiptų pakopas įėjimui į kambarį, bet neįveikiau šiemet takelio, sujungiančio laiptus su kiemu, o ten dar bus darbelio pavasariui. Rudėnį jau nebespėjau pasidaryt, buvau dar išlėkęs į trasą su "naujuoju kemperiu", kol orai leido, paskui buvo pabyrėjusi žmonos mašina, pritaikiau pavarų dėžę nuo galingesnio modelio, kad nebereikėtų prie jos grižti, tada vėl nenumatytos atostogos, tada grybaut, tada tuningais užsiimt, tada orai atšalo, taip ir nieko nebepadariau savaitgaliais. Viso kiemo plotas 200 kvadratų, bet neatrodo toks didelis, kuomet reikia jame apsisukti su mašina. Palyginimui, namo plotas 130 kvadratų, tai kaai reikėjo užsakinėti trinkeles, viską permatavau 2 kartus, nes jis tikrai neatrodė toks didelis. Trinkelių modelis vadinasi "Pilies grindinys" (aš tai juso vadinu batonėliais), gamino pagal užsakyma, nes pasirodo tai nepopuliarus modelis, užsakėm tiesiai iš fabriko, be jokių tarpininkų. Visą kiemą nusikasiau, susitačiau bordiūrus vakarais arba naktimis, kloti trinkeles padėjo žmona ir mama, jos padavinėjo, aš vos spėjau dėlioti ir stuksenti guminiu plaktuku. Pastuksėti būtina, standžiau įsideda trinkelės ir siūlės gaunasi tiesesnės. Tiek apie klojimą, metas negausioms telefoninėms fotografijoms, kurių nėra labai gausu, nes kažkaip nebuvo jėgyčių daug fotkinti.
Prasideda vakariniai darbeliai. Kamerą truputį musės apdergė :(
Štai kokį grybą sugrybavau ir suvalgiau ir dar gyvas esu
Čia dar vienas darbas, kuris trugdė darbus :)
Su svarke virinau antrą kartą gyvenime.
Iki susirašymo kitais metais, tikiuosi turėti daugiau jėgų parašyti dažniau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą