Po truputį iriamės pirmyn

   Jau kokį 100 metų nerašiau, nes norisi parašyti kai kažkurį vieną etapą užbaigiu. Bet šiemet daug pradedu ir užbaigiu... nieko. Žiemą gyvenamo aukšto sienas išsitinkavau su nemažai tėčio pagalbos, tada beveik viską nusišpakliavau ir kai baigsiu, reikės išsinuomoti žirafą nusišveist. Bandžiau rankytėmis pašveisti marmurinį špaklį, nedaug tenušveičiau... :). Po šio etapo bus galima statyti pertvaras. Vėliau atšilo orai ir su darbais persikrausčiau į lauką. Užsitvėriau tvorą nuo nevalyvųjų kaimynų, nes nusprendžiau šiemet pagaliau pasisėti veją, o kaimynai žinoma mėgo savo vištas ganyti mano teritorijoj.  Tai dėl tų vištų ir užsitvėriau tvorą, kad nesulestų mūsų pievos. Rankytėmis išsigręžiau skyles žemėje. Dar reikia pragręžti 3/4 duobių, bet nežinau ar verta nuomotis benzininį grąžtą, nes žemėje daug akmenų, būna kad užsiraunu ant akmens per visą duobės dugną. Šalia gręžti irgi neišeitis, nes tas pats.  Tvoros foto nebus, nes per plyšius lenda kaimynų kiečiai, kuriuos su trimeriu nupjaunam savo pusėje, tai tos tvoros nelabai ir matosi :)
   Kas dar iš didesnių darbų buvo - teko atsikovoti nemažą sklypo gabalą iš savaime pasisėjusių vyšnių. Jos dauginasi šaknimis. Iš pradžių pašalinau kamienus, tada šalinau šaknis, su kastuvu, laužtuvu, kirviu... Nemažai laiko ir energijos suėdė tie darbai.
   Dar žmona privertė pastatyti šiltnamiuką. Galvojau gal kokį kietą architektūrine prasme reikėtų pastatyti, bet ji užsispyrė, kad nori iš polietileninių vamzdžių. Teko važiuot vamzdžių pirkt. Atsimenu, kaip kažkieno bloge matavomės, kas su savo mašina yra vežęs didžiausią/ilgiausią krovinį, tai pasigirsiu, su vw polo vežiau 5 m ilgio vamzdžius ir niekas nesivilko žeme :).
 Toliau iš darbų sekė žemės (jei taip galima pavadint) paruošimas vejai. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir žemė visur, bet kastuvas nesminga. Kažkaip netikėtai prisiminiau, kad pas tėvus yra elektrinė (trifazė) žemės freza. tai kur pasiekė kabelis, baisiausiose vietose naudojome žemės frezą. Bet žemė-molis ant tiek kieta, kad freza jos nepraknisa, tai daugelyje vietų važiavo po 2-3 kartus, kol pagaliau pradejo ji smigti tiek kiek reikia. Žinoma ten žolė buvo pasėta anksčiausiai, kol vėl tas molis nesukietėjo, o jis kietėja labai greitai. Visur kitur brūžinau su akėčiomis. Vieną diena gerai išpurenau žemę, naktį palijo, kitą dieną einu, taip smagu puri žemė, kojos sminga, diena apsiniaukusi, nusprendėm, kad laikas baigti žaisti, nurenkam didžiausius akmenus paskutinį kartą ir sėjam. Pradėjom rinkt akmenus,  išlindo saulė, sušoko molis į vieną kieta gabalą, bet vis tiek pasėjom, nes nusprendėm, kad geriau jau nebebus, o ir taip ilgai užsižaidėm. Bet žemė tikrai labai kieta, net rudenį, kai traktorių buvom pasisamdę, sunkiai jam ten sekėsi lyginti - arba duobes skaptuoja, arba per viršų čiuožia.
Nenorėdamas naudoti visokiu nuodų ir nuodyti žemės, prieš sėdamas veją niekuo nepurškiau, bet 2 metus po sklypa važinėjausi su akėčiomis, neleisdamas augti piktžolėms. Bet pasėjus veją, vis tiek pirmiausia sudygo piktžolės ir jos labai greitai auga, tai su žoliapjove pravažiuoju, nuskabau viršūnes, bet veja jau pradeda atsikovoti savo pozicijas, tuoj galėsiu veją pjauti :). 
   Prieš kokią savaitę pirmąjį medį su žmona pasisodinom, tokį patį savaime pasisėjusį ąžuolą, tik dislokacijos vietą jam truputį pakeitėm :). Dar žmona pasodino kažkokių gražių krūmų prie tvoros, sakė turėtų užstoti tuos kiečius kai paaugs. Labai tikiuosi.
   Dar pasivėžinus po kiemą, paaiškėjo, kad jis yra ankštokas norint apsisukti su automobiliu, o jei dar kieme stovi jų ne vienas... Nes prie kiemo nėra galimybės apsisukti, nes namas paskutinis gatvėje ir gatvės gale nėra suformuota apsisukimo aikštelės. JAU NEBĖRA... Pasirodo, žemės grobstymas vyksta ne vien draustiniuose. Kadangi apsisukti sudėtinga, numatėme kad vejos nesėsime iki pat kiemo, o tik palyginsim ir iki kol kiemą darysim kiemą rimtai, tegul pabūna žemės, bet tą plotą reikėjo palyginti. Kadangi grėblys buvo bejėgis, atsinešiau kastuvą nukasti kauburėliams. Viskas baigėsi tuo, kad iškasiau baseiną kieme, į kurį dabar reikia papilti skaldos.
    Ir dar turiu bėdą, su tų pačių nevalyvųjų kaimynų bitėmis, kurios ir jų jau buvo pabėgusios 3 kartus, bet jie kažkaip jas sugaudo. Jų aviliai stovi prie pat mano kiemo įvažiavimo, tai negaliu pjaut žolės, nes bitės puola. Ir ne tik žolės pjaut, bet SAVO kieme negalėjau ir "baseino" kasti. Sugėlė žmoną, sugėlė mane... o man dar ir galingos mėlynės lieka po įkandimo. Paprašiau, kad pasitrauktų avilius, tai atsakė kad negali, nes gali bitės numirti, sakė reikia laukt rudens ir rizikuoti kaimynų ir jų svečių gyvybėmis. Pvz, mano senelis buvo alergiškas bitėms ir vienu metu dviejų įgėlimų neatlaikydavo. Tai kad jos netrukdytu dirbt  bent jau savo kieme, tai pasikūriau laužą šašlykinėje, kuriame smilkiau piktžolių kompostą. Labai geras vaistas buvo, tik gaila, kad vėjas ne į kaimynų pusę buvo, bučiau ir juos išrūkęs >:D. Dėl asmeninių priežasčių nesinori rašyti skundų, bet turbūt teks.
 Jei atsiminsiu ką dar nuveikiau - papildysiu, o kol kas metas iliustracijoms.


Ankstyvas pavasaris, šiltnamio statybų pabaigtuvės. Jei tai vyksta šiltnamyje, ar tai vis dar vadinasi "buitinis alkoholizmas"?

 Pasėta veja, laukiam lietaus.

Poilsio pertraukėlėmis tarp špakliavimų pasijungiau vonioje elektrą, galima net ir nusiskusti. Kartais reikia, nes kartais aš jau ten gyvenu, labai trūksta pačios vonios atsipalaidavimui, bet jau greitai...

Prašpakliuota virtuvė. Ties langais netinkuota, nes ten aš turiu viziją, kaip viskas turi atrodyti ir toje vizijoje ten tinkui vietos nėra.

Garsusis ąžuolas. buvo tikslas nuvažiuoti į medelyną nusipirkti medžių, net sąrašiuką esu pasidaręs ko norėčiau, bet taip ir nenuvykau :/

Išbanžiau "narcizkę" (Selfylazdą),  kuri šiaip yra rig'as automobilių fotografijai (čia kai nuotraukoje matosi automobilis skriejantis šviesos greičiu, bet realiai jis gal ant 5 km/h  greičiu rieda, o kartais net būna stumiamas rankomis). Kampe matosi cisterna, į kuria pajungtas lietvamzdis ir tą vandenį naudojame šiltnamio laistymui.

Šiferis iš arčiau. Čia tiem, kur sakė - eeeik tu, per 3 metus jis tau nusilups, reik skąrdą pirkt. Stovi kai naujas, net nepablukęs

Žmonos augintiniai kvėpuoja grynu oru.

 

Vienas augintinis stacionarus, kažkada jau buvau rašęs įraše "Dykumos rožė". Kaip paaiškėjo, kažkokia čia vaistažolė, dvimetis augalas, pavadinimo neprisimenu. Turim sėklų iš praeito augalo, bet jos kažkaip sunkiai daiginasi. Šis savaime pasisėjęs.

Vėl nkstyvas pavasaris. Kažkas man nesigauna su chronologija :)

Kartais ir tokių užklysta pas mus. Vieną ryta atsikeliam, stovi mūsų darže mažiukas stirniukas (ne tas kur nuotraukoje). Po savaitės važiuoju į darba - guli numuštas šalikelėje.

 

Minėjau, kad kartais gyvenu ten? Svarbiausia, kad šaldytuve niekada netrūktų maisto ir vitaminų plaukams.

Ko rudenį neįveikė rimtas traktorius, pavasarį akėčios, teko į pagalbą pasiimti PIKTĄ techniką ir baigti tuos terliojimusis vieną kartą.

Šiandieną šiltnamio gyventojai atrodo taip

Tam kartui tiek ;)