Rudens spalvos

 Subjurus orams sugrįžome su darbais į namo vidų, statyti pertvarų ir lubų. Turim 2 sienas ir 2 lubas :). Bet apie tai su iliustracijomis kitame įraše. Kaip smagu darbuotis po stogu tokiu oru, atsimenu visą statybų laikotarpį svajojau, prastu oru dirbti šiltai viduje, o ne prie minuso ar permirkus lietuje. Vis pasvajodavau kada pasieksiu šį etapą?.. :)
Taip pat atidarėme ir šildymosi sezoną, nes prie +19C aš nustoju funkcionuoti. O ir drėgmė kambary nemaloni, kurios neišvėdinsi, nes lauke drėgmė ne ką mažesnė. Kad neužsiveist pelėsio, šildymą pradėjome rugsėjo 4 dieną. Elektros sąnaudas tapo kiek kebloka pamatuoti, kai dabar jau gyvename ir turime elektrinę orkaitę, bet į mėnesį prisukdavome elektros už 20€ vasarą, su kepiniais, rudens gėrybių konservavimu ir karštu vandeniu (kasdien po vonią karšto vandens). Netolimoje ateityje planuoju pasistatyti atskirą elektros skaitiklį saugiklių bloke atskirai apskaitai, nes man pačiam įdomu, kiek elektros suvartojame, kuriuo ręžimu galima sumažinti sąnaudas. Nes yra niuansų su lauko temperatūra, elektros tarifais ir kt. veiksniais. Šiuo metu intensyviai analizuoju ebay'u, nes Lietuvoje analogiški skaitikliai kainuoja sveiku  protu nesuvokiamas sumas. Atrodo ne tik elektros jungiklius ir lemputes siųsiuosi iš Kinijos... Palyginimui jungikliai su pritemdymo funkcija čia kainuoja nuo 15€, Kinijoj nuo 1,5$. Vizualiai abu atrodo identiškai.

 Rudens pradžioje pasisodinome tujų palei būsimą tvorą ir keletą medžių (tvoros visu perimetru taip ir neįveikiau). Dabar auga apie 140 vakarinių tujų, 3 nedideli ąžuoliukai, 1-as raudonlapis ąžuolas ir riešutmedis. Pasirodo reikės reikės ir antro riešutmedžio, norint turėti riešutukų :). Vaismedžių kol kas neplanuojame, yra 2 obelys, kurių pilnai užtenka, trešnių nesodindim, nes pavasarį nulesa varnėnai. Pas tėvus auga trešnės, tai kiekvienais metais matau jų kovą su varnėnais. Labai įkyrūs paukštukai.
 Spygliuočių medžių irgi kol kas neplanuojame, po jais nelabai kas auga, ilgalaikėje perspektyvoje patys pradeda nelabai kaip atrodyti, be to man patinka rudens spalvos. Ruduo man nevaro depresijos. Raudonlapis ąžuolas turėtų tapti sodybos akcentu, pasodinome tiesiai per vidurį pievos. Pavasarį reikės pratęsti medžių sodinimo akciją, nes šiemet planuoti vizitai į medelyną nelabai pavyko. Pasak įvairiausių miestiečių, reikės lapus grėbti, baisiai nepraktiška, bet mes gi traktorių turim, pralėksim ir surinksim lapus. Dar anksčiau, kai pagaliau pasisėjome veją kažkada kažkas žmonai sakė - "nesidžiauk, dabar ją pjauti reikės". Žmona sako -"mes gi traktorių turim, vienas malonumas veją pjauti:)".
   Gersim darganotą rudens savaitgalį savos gamybos vaisių arbatą vyną ir gėrėsimės pro langą rudens spalvomis :) {sutraukytos juostelės garsas} ...arba priekabomis, metalo laužu, traktorių padangomis, šiukšlėmis ir ant žemės telkšančiomis toksinių atliekų balomis. Dėl to ir sodinome tujas, nes kaimynai nusipirkę aplink žemes dabar teršia, kiek akys užmato. Reikia tikėtis, kad jos atsparios toksinėms atliekoms ir greitai pasieks akių lygį :). Atsimenu viename forume diskutavome apie tvoras ir gyvatvores ir kažkas parašė - "nuo ko čia reikia slėpti? Kas į jus žiūrės?". Deja bet ne pačiam slėptis noris, bet paslėpti supančią aplinką.
  Gražus metų laikas nelabai gražiai šiemet prasidėjo, nes tie patys kaimynai sudaužė mūsų namo fasadą ir terasos langą. Sugalvojo su traktoriumi žolę nusipjauti, bet jie ne žolę pjovė, o žemes tarkavo be jokių apsaugų ir taip sudaužė mūsų namą. Žmona miegojo grįžusi po naktinės pamainos, tai pabudo nuo triukšmo, kurį sukėlė akmenai daužantys mūsų fasadą. Išbėgo stabdyti traktoristo, tai gerai, kad ji pati negavo iš akmens, nes akmenys skraidė kumščio dydžio. Paaiškino traktoristui situacija, o tas užsikūrė traktorių ir dabaigė savo darbą, t.y. daužyti mūsų namą. O mūsų namas nutinkuotas pigmentiniu termoorganikos tinku spalvintu pagal kreiselio paletę. Ta pati įmonė termoorganikos tinko nebetiekia, bet negana to, per tuos porą metų ir pats tinkas šiek tiek pabluko, dėl to reikėtų pertinkuoti visą fasadą, kad nebūtų plėmų ir kurio spalva nebeatitiks likusių sienų spalvos, dėl ko reikėtų pertinkuoti visą namą. Kaimynai sako duok mus į teismą, bet fasado mes tau nepertinkuosime, jau nekalbant apie visą namą.  Kadangi žinau, koks yra teismo procesas, nusprendžiau netemt gumos, nuryt karčią` piliulę ir užsitaisyti skyles su tuo ką turime,  viliantis, kad po metų plėmai supanašės. Ir už visas sukeltas problemas net neatsiprašė, nors langą ir tinką apmokėjo.  Dar visą vasarą man jie akmenis iš keliuko lupinėjo ir mėtė į kiemą, be jokio paaiškinimo. Tiesiog išsirinkdavo didesnius ir sumesdavo ant kiemo. Iš keliuko, kuris yra gale jų sklypo ir veda ne į kur kitur, o į paskutinį namą gatvėje - mano namą, kuriuo nėra reikalo kažin kam važinėti, nebent norisi su traktoriumi per upelį važinėti (apie tai video žemiau). Tarkime, kad tie akmenukai netvarkingai supilti ir kažkodėl LABAI kliūva, bet aš su tiuninginiu automobiliu, kurio prošvaisa 3 cm pravažiuoju. Sau kelio gi nedarysiu su kliūtimis?.. :)

Kol kas tiek, metas iliustracijoms. Pradėsių nuo tų, kurios sukelia teigiamas emocijas :)

Raudonlapis ąžuolas. Vykome į sodinukų mugę, bet įsigijome medelyne. Fone matosi  dalis tujų.

...ir obelis sklypo kampe.

Dar keli medeliai kurių nepaminėjau ir kurių pavadinimo nežinau, žmona iš tėvų parsivežė.  Link obels eilėje auga dar kokie 4 medžiai, kurie turi ilgą ir spygliuotą kamieną, panašų į rožės. O sakiau spygliuočių nebus :)

 Riešutmedis laukia kitų metų draugės :)

Dar pasistačiau vynuogyną, trūksta tik vielų ir vynuogių. Gal kiek aukštokas, bet sugeneruos daugiau uogų ir vyno :) Pagal mano viziją, turėtų atskirti daržo ir šiltnamio zonas nuo vejos zonos.

Kelios akimirkos iš tujų sodinimo. Lyg tyčia pasitaikė geri orai, visom kitom dienom lijo, net laistyt nereikia.

 

Lijo taip, kad net upelis patvino kokius 10 kartų. Jei vasarą jį galima perbristi net nesušlapus kojų, tai dabar jį galima įveikti nebent tik su valtimi.  Rudens sezoną atidarėme su tėčiu, su kanoja išplaukę iš mano kiemo (beveik) nuplaukėme į kitą miestelį. Palyginimui, vasarą su žmona, su baidare viena vidurio Lietuvos  upe išplaukėme pasiplaukioti į kruizą :) , tai kanoją daugiau tempėme, nei plaukėme. Vietoje kruizo išėjo žygis upe. Plaukiant dabar upeliu, kuris turėjau daugiau vandens nei upė, sustojome tik keliose vietose, kur kelią pastojo horizontaliai augantys medžiai, kurių negalėjome įveikti nei pro apačią, nei per viršų.

Bet ne viskas taip gražu, kaip norėtųsi. Vaizdas pro virtuvės langą (fasadinėje namo sienoje), dešiniau matosi mūsų kiemo kampas.

...pro kitą langą. Bet tikrasis "grožis" dar tik pasimatys nukritus lapams. Išlįs traktoriaus padangos, bačkos, cisternos ir kitas metalo laužas.

 

Apgriautas namas. Skylės nedidelės, bet atšokusio tinko plotas nemažas, dėl ko užtinkuoti plėmai daug didesni.

 

Skraidantys akmenys. O ką jei iš tokio gauti ne į pastogę, o į galvą?.. (pasididinkite vaizdą)

P.s. už tų priekabų (video medžiagoje) yra/buvo prūdas, į kurį šiuo metu intensyviai verčiamos šiukšlės, kurios pūdamos skleidžia dvoką.

Sezono metu, toks vaizdas kartojasi dešimtimis kartų per dieną.

Bet ne visi traktoriai blogi :) gal nelabai į temą, bet kažkada vykau pro Žemaitkiemio dvarą ir padariau nuotrauką