Vienas iš langų montavimo būdų

Gudriau nieko nesugalvojom :). Visokios ten tos skardelės/kronšteiniukai man per daug nerimtai atrodo ne vien dėl tvirtumo, bet ir dėl šalčio tiltų. Dar kiti suka medini rėma iš išorės, veria varžtus kiaurai blokelį, bet man vėl gi atrodo nerimtai, baisu kad langas neiškristų su visais blokelių galais, jei vėjas trinktelėtu pravertą langą. Nėra jie labai lengvi. Lango nišą iškalėme lentomis 5 cm platesnėmis nei siena, taip išnešdami langą į apšiltinamąjį sluoksnį. Lentos prikaltos diubeliais ir dar priklijuotos su montažinėmis putomis. Lango sandarinimui naudojom štai tokį besiplečiantį poroloną skirtą tam reikalui. Truputį bus ramiau jei suvaikščiotų medis. Išsipučia iki 5 cm, rulone suvyniotas būna gal 1 cm storio. Išvynioji, prilipini ir statai langą į vietą. Yra skirtumas, kuri pusė vidinė, kuri išorinė, nebereikalinga jam garo izoliacija. Bet jis dedasi tik iš viršaus ir iš šonų. Popolanginį rėmą sandarinome elastingomis putomis, mėlynos spalvos :). Minkštumas panašus, kaip neišdžiūvusio "makroflekso" :) Ar pasiteisino ši sistema, parodys laikas.

Metas skurdžioms iliustracijoms, nes pamiršau užprotokoluoti šį procesą :

Vaizdas iš vidaus, tas juodas tai porolonas, kuri minėjau ankščiau

Jau matosi lytis

Berniukaaaaas! (isteriškas teleloto vedejo balsas). Spalvą rinkomės ilgai ir atsakingai, net 1.5 metų ir išsirinkome per paskutinį mėnesį. Pagal planą, turėjo būti labai tamsiai mėlyna, bet paaiškėjo, kad negalima imti spalvų, kurios atspindi mažiau nei 25% šviesos (nes gali sutrūkinėti tinkas). Todėl mėlyną išsirinkome pačią tamsiausią, kokią tik galėjome. Tamsiausia pamatams. Truputėlį šviesesnę pirmam aukštui. Gal būtume ėmę ir kitą  spalvą, bet spalvų paletėje nebuvo daugiau spalvų. Žalia, tai šlykščiai salotinė, geltonai ir oranžinei mes alergiški, ruda per daug "pilka", tai beliko mėlyna. Spalva pakankamai įdomi, esant skirtingam apšvietimui, spalva atrodo vis kitokia. Sienos atrodo mikštos, tarsi barchatinės.

Tinkavom patys, o aš pats tinkuoti  mokiausi ant fasadinės sienos, pasirodė, labai tinkama tam  reikalui :D Tinkavom apsiniaukusią diena, bet vienu momentu išlindo saulutė, pradėjus sparčiai stingti nebespėjome gražiai suvesti, gavosi nežymus brokas. Siena virš terasos nėra tokia jau žema, teko laipioti net per 3 aukštus.

Apšiltinamajam sluoksniui panaudojome lenkišką putplastį su grafitu 20 cm storio. Prisiskaičiau kažkieno bloge, kad labai geras ir klijai nuostabūs... Klijai kaip klijai, pats "juodaporas" šiek tiek minkštesnis už lietuvišką (teko kelis lapus isigyt, pritrūkom). Prie sienos klijavome tepdami košę per "šukas", kraštus papildomai apipurkšdami putomis. Visas siūles tarp lapų irgi supurškėme putomis. Labiausiai patko rūžavos akcijinės putos iš senukų. Išbandėme įvairias, ir miško uogų spalvos... :) bet šios lipino tvirčiausiai. Prie blokelio buvome prilijavę maždaug 10x20 putos gabalą pasimatuoti aukščiui, veliau, kad nuimti apipjovėme statybiniu peiliuku ir kad atlupti nuo sienos, teko užsikabinti visu savo svoriu. Tada ir nusprendėme, kad darbus tęsime su rūžavom putytėm :) Visi darbai gerokai užsitęsė dėl rūsio, nes pamatai pastatyti dar tarybiniais laikais, nebuvo labai tiesūs, todėl kiekvieną lapą arba pripjaudavome, arba dalipdydavome  papildomai. Putos pjaustymui buvome pasigaminę stakliukes su karšta viela.

Metas iliustracijoms: 

Vaizdas iš kito upelio kranto, Medžiai ir krūmai užstoja rūsį, kuris dar tik nuarmuotas. Pasigirsiu, sulaukėme nuoširdaus komplimento. Neigiamų komentarų taip pat sulaukėme, bet ne dėl kitų mes statome. Rudeninės spalvos. Gale mūsų namo, užsimaskavęs kaimyno stogas.

 

Ant kairo balkio apačios esantį varžtą pakeisime surudyjusiu, kaip ant to kito balkio jau yra. Varžtai su istorija ir iš Vokietijos, tokie įdomūs, su stačiakampio formos galva, atrodo lyg rankų darbo. Smulkmena, kurią tik aš vienas pastebėsiu. Kairėje puseje siena tik nugruntuota, nesikabinejam :)

 

Darbas reikalauja kruopštumo, bet vis tiek manau, kad taip daug paprasčiau ir nepalyginamai gražiau, nei kalti dėžes pastogėje. Lietaus latakų laikikliai mūsų pačių darbo. Standartiniai netiko prie gegnių galo, netiko kampas ir žinoma kaina buvo ne iš šio pasaulio, todėl teko nusipirkti juostos ir susilenkti patiems.

Kol kas tiek. Labai laukiu, kol pasidarysime rūsio aukštą, su raudonomis garažo durimis fasado pusėje. Ne dėl feng shui ir chi energijos jos raudonos, bet todėl, kad mum taip gražu. Norėtųsi suspėti iki šalčių.

Dar laukiu IP kamerų ir signalkės, kurios kažkur pakeliui.

Tam kartui tiek.

Terasa

   Sunkoka rasti laiko prisėsti prie blogo, bet kai diena eini i darbą, vakare po darbo iki tamsos varai statybose, tai sunkoka rasti laisvo laiko ir energijos rašyti, bet po truputėlį iriamės pirmyn...
   Su terasa nusprendėme netempti iki statybų galo, o pasidaryti ją iš karto, kad aplink sijas galėtume dėti apšiltinamąjį sluoksnį ir užtinkuoti.  O ir pastolių mažiau reikės :) Dvi kolonas pastatėme iš asbocementinių vamzdžių, kuriuos padovanojo tėtis :). Į vidų sukišau 4 armatūras išluptas is stulpo :) ir užliejau skystoku betonu, nes neturėjau galimybės suvibruoti. Manau gavosi ir taip neblogai, burbuliukai irgi ejo :) ir galiausiai, tai tik terasa, tankai nevažinės. Dydis - 4x7,4 metrų. Kodėl toks dydis? Kad kartu tarnautų ir kaip stoginė automobiliui. Vasara ne visada norėsis lėkti tiesiai į garažą, o gal ir žiemą ne visi automobiliai tilps į garažą. Daug kas mačiau naudoja ankerius nuolydžiams pasidaryti, mes padarėm iškart viską su nuolydžiu. Buvo pamastymų, kad gali neužtekti tokių nuolydžių, bet po pirmo lietaus paaiškėjo, kad viskas tobula. Lietaus surinkimo latakas bus tik viename gale, o vanduo į jį subėga tolimiausiame nuo namo kampe. Sijas dėjome i vieną pusę su nuolydžiu,  ant jų dėjome pakalimo lenteles ir dar ant jų prilydėme bituminę dangą. Toliau viską išlyginome su 5x5 cm grebėstais, likusiais nuo stogo, ir dėjome eglines/pušines lentas 14x4,5. Viską impregnavome, o terasines lentas dar ir nualiejavome. Nežinau ar čia gerai ar blogai, nemačiau kad kas taip darytų, tik mačiau parduodamas jau impregnuotas. Su lentom nelabai pasisekė, nes mediena buvo kiek drėgnoka, todėl per vasarą jos šiek tiek pasikraipė.

Iliustracijos:

Va kaip gražiai pavyko užlieti :)

Pasirodo, geresnės kokybės nuotraukos su užbaigtu paviršiumi neturiu :( Retro baldžiukai :)

Kol kas konstrukcija iš priekio atrodo va taip. Vėliau bus apdaila iš medžio. Dar reikės įvirinti porą įstrižinių kampuočių į vamzdinę konstrukciją, nes per tokį ilgį, vaikštant jaučiamas lingavimas sėdinčių ramiai atžvilgiu :).

Pradžia

Sveiki,

įkvėptas kitų blogerių, apranšančių nuosavo būsto statybas, nusprendžiau, kad gal reiketų ir man pamėginti aprašyti savo namo statybas, kurį statome savo rankomis.  Kaip seksis žiūrėsime. Darbas vyksta vakarais po darbo, savaitgaliais arba per atostogas ir dažniausiai dirbame dviese su tėčiu. Objektyvūs patarimai visuomet laukiami.

PAMATAI. Prieš kokius 20 metų buvo pradėtas statyti namas, bet taip niekada ir nepabaigtas. Pamatai nebuvo niekaip izoliuoti, todėl gamta atliko savo darbą. Teko išorines sienas nuardyti vos  ne iki vidurio ir pamūryti iš naujo. Perdanga buvo išsilaikiusi neblogai. Kadangi sklypas yra netoliese upelio, miestelio planuose buvo statyti užtvanką, kuri taip ir nebuvo pastatyta. Dėl šios priežasties buvę savininkai iškėlė aukštai pamatus ir pirmąjį aukštą, todėl dalį rūsio nusprendžiau paaukoti garažui ir išmušiau skylę sienoje.  Sąramą pabetonavome arkos formos. Virš įvažiavimo į garažą suplanavome terasą.

PROJEKTAS. Senasis namo projektas, buvo tarybinių laikų architektūros šedevras, todėl nusprendžiau persibraižyti pagal save. Kadangi pamatai su perdanga jau buvo, tai projektą teko derinti prie jų. Fantaziją truputėli ribojo pamatų forma ir kapitalinės sienos. Pabraižęs šiokį tokį planelį, kreipiausi i architektus ir gavęs leidimą pradėjau darbus. Nors stengiausi viską daryti paprastai, bet namas bus ne tipinis. Kas liečia architektūrą ir dizainą - labiau mėgstu klasiką nei modernizmą.

DARBAI. Kandangi man norisi gyventi čia ir dabar :) į darbus kibau ilgai nelaukęs, dar kovo mėnesį. Grįžęs po darbo daug nenuveiksi, tai kol pasiruošdavau darbui, pradėdavo temti, tai dirbdavau mėnuliui pašviečiant :). Gegužės mėnesį atsivežėme blokelių (dujų silikatas) iš Estijos. Pasirinkti jie buvo del savo kainos, varžos, dėl lygių briaunų ir kad be ertmių viduje. Per 2 savaites dviese nulipdėme iki žiedo. Iki langų ėjosi gan sparčiai. Strigome pusdieniui ties fasadinės pusės langais. Ant plano jie atrodo vienaip, realioje erdvėje jie žiūrisi kitaip, visai kitoks erdvės pojūtis. Plane teko daryti pataisymus. Sienų statyba buvo sparčiausia dalis. vėliau sekė žiedo klojinių darymas, skliautų lipdymas, na ir pagaliau stogo konstrukcija. Stogo konstrukcijos dizaino įkvėpimo pasisėmėme iš alpinių namų, atsisakėme tradicinio pastogių pakalimo. Pasirodė, kad taip paprasčiau, pigiau, greičiau ir svarbiausia - gražiau. Konstrukcijos gamyba užtruko smarkiai ilgiau nei planavome, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo ji paprasta. Kokią rinktis stogo dangą taip pat ilgai galvojome. Čerpes atmetėme dėl svorio ir kainos, skardoje radome tik vieną pliusą - reljefa ar kaip ten ji pavadinti, daugiau radome minusų. Taip pat radome daugybę pavyzdžių su nusilupusia apsaugine danga, kas irgi prisidėjo prie atbaidymo. Todėl pasirinkome šiferį su visais tais dailiais kraigais, vėjalentėmis...  Nors išgirdus žodį "šiferis" pirmosios kylančios asocijacijos būna su tarybiniu palikimu.  Stogo dangą prisisukome dviese su antrąja puse, nors buvo tokių, kurie pamatę nuotraukas pagalvojo, kad mes tik pozuojame su įrankiais rankose. Pradžiai manau tiek,veliau, jei užsuks Mūza į svečius aprašysiu smulkiau kiekviena žingsnį iki kol prieisime dabartinę būseną.

VAIZDINIAI. :)

Virtuvės lubos bus sutapdintos su stogu. T.y. aukščiausiame taške sieks 5 metrus, bus įmontuotas trikampis langas palubeje. Kaip reikės pasikeisti perdegusią lemputę?.. :)