2018 m. spalio 15 d., pirmadienis

Lubos, sienos

   100-ą metų nerašiau, bet darbai vyksta. Gal nebe taip sparčiai, kaip norėtųsi, bet vyksta. Kas įvyko praeitą rudenį - pasidarėm virtuvėje lubas, žiemą - gipsines pertvaras ir lubas, pavasarį - vynuogyną, kiemo vartus, vasarą - tvorą, rudenį - išorės apšvietimą. Laisvalaikiu garaže vyksta tuningas, t.y. šaldytuvo pritaikymas prie likusios buitinės technikos ir vizijos, baltos vonios pavertimas juoda (ta vieta kur vanduo būna, t.y. vidinė pusė, ne išorinė). O kas daryti, kai nėra pirkti arba kainos iš paralelinės visatos. Kas liečia vonią, pavyko tikrai puikiai, atspari įbrėžimams, gal metus laiko naudojam, daužom su metaline dušo galva, šuo tikrina nagais (a va čia mūsų šeimos pagausėjimas). Gal dar kažkas buvo, prisiminsiu - parašysiu.

   Apie viską nuo pradžių, apie virtuvės lubas. Praeitą vasara papirkom vienam prekybcentry gipsą ir netyčia užmatėm dailylentes lubų pakalimui, kurios mums labai patiko. Su dailylentėmis turėjome prastos patirties pirkdami tiesiai iš lentpjūvių, nuolat bandydavo išdurti, tai neišdžiovintos, tai kažkokio puvėko įkišta, galiausiai raštų pasirinkimas neypatingas, dėl ko, kuomet darėme lubas svetainėje (su matomomis sijomis), ant sijų nedėjome dailylenčių, dėl ko dabar gailimės, nes virtuvės lubos pranoko mūsų lūkesčius. Ir dar kaina prekybcentrio panaši, kaip tiesiai iš lentpjūvės. Kodėl virtuvėje būtent medinės lubos? Nes projektavimo stadijoje nenumatėme daryti lubas aukštėjančias su trikampiu langu, o tik darbų eigoje taip sugalvojome, dėl ko labai džiaugiuosi, bet iškilo problema, kad trikampis langas per aukštai įmontuotas, tad taupant aukštį apšiltinamajam sluoksniui atsisakėme gipsinių lubų. Lentas žmona nudažė kažkuom, nelabai kišausi į procesą, bet abiem tiko :). Pakalimui nusipirkau elektrinį kabių kalimo įrankį iš "senių", bet tik tiek jis ir atlaikė, apie 30 kv/m. Pagražinęs pagal garantiją, kaip tik iš kito prekybcentrio paėmiau akumuliatorinę viniakalę už tokią pačią kainą, kuri galiu pasakyti daug geriau kala, bet taip normaliai dar neišbandžiau, bet manau netolimoje ateityje išbandysiu.
Lubų pakalimas nėra greitas darbas, nes su  kiekviena lenta reikia užlipti, prisimatuoti, nulipti prisipjauti, užlipti prikalti. Atsilaipiojau pakankamai :).  Visoms luboms name, pakartotinai dėjome antrą sluoksnį aliuminizuotos plėvelės, nes visos siūlės kur buvo klijuotos su dvipuse lipnia juosta ir ant viršaus dar papildomai pati siūlė užklijuojama -  su laiku atsiklijuoja. Laimei neskubėjome su gipso dėjimu :). Antrą sluoksnį klijavome su plėvelių klijais, dabar lyg viskas normaliai.
   Virtuvės lempai panaudota grandinė, kurią radome kasinėdami žemę aplink namą, pačia lempą radome sendaikčiuose. Įpusėjus lubas atėjo laikas jai pakabinti, ateina ryte tėtis, sako - žiūrėk kokį dailų kablį suvirinau. Sakau - labai jau liaunas, nelaikys. Jis - atnešk grandinę, pažiūrėsim. Atnešu - na taip, per liaunas... :) Ėjo rimtesnio kablio virint. Gal ne visai į temą, bet prisiminiau, kad aš irgi įsigijau svarkę, iš vieno naujo prekybcentrio mūsų kaime už 70 €, kurios savikaina 190 €, o kaina lentynoje 330€. Pardavėjas sakė senas modelis, nebegaminamas, neteikiama garantja, todėl išsiparduoda. Parsivežiau, pasijungiau, išbandžiau - ledas. Perkaitimo apasauga nemėto, virina stabiliai. Dabar pats galėsiu virinti kablius ir ne tik :).
   Toliau gipskartonis. Ilgai rinkomės ir išsirinkom nekažką. Knaufas brangus, analogai perpus pigesni. Pirkom tą, kuris pagamintas knaufo gamykloje, bet ne knaufą, tai bandant atkelti 3 m ilgio lapą reikia labai stengtis, kad nesulaužyti. Panašu, kad šalia knaufo net negulėjęs. Žodžiu ekskrementų krūva.
   Tėtis sukonstravo gipso kėlimo įrenginį iš senos gervės ir metalo laužo. Lubų karkasą darėme pagal vokišką instrukciją, siūlėms naudojome vokišką (atvežtą iš Vokietijos ir ne is "knaufo gamyklos" :)) stiklo pluošto juostą ir knaufo (šį kartą jau tikro) mišinį siūlėms glaistyti. Atstovėjo jau beveik metus viengubas gipsas, jokių trūkimų. Luboms naudojome šešėlines siūles perimetru. Svarbiausia visko nenorėti užšpakliuoti vienu sluoksniu, tikrai gražiai nepavyks. Bet prašpakliavus antrą sluoksnį, toks jausmas, kad net šveisti nereikia, gražu ir taip, bet nušveisiu, tiek to jau... :).
  Dar buvo geras sutapimas, kad į vieną prekybcentrį padavė gipskartonio varžtų sūkėją, į kurį nereikia įstatinėti po vieną varžtą, reguliuojasi įsukimo gylis. Savo kainą atidirbo ir dar veikia :).

Gal jau metas iliustracijoms.

Stiklo pluošto juosta

Vokiška instrukcija karkasui
  
Karkasas pagal instrukciją

Gipso kėlimo įrenginys
 
 Sukam lubas

Šauniai leidžiu atostogas


Sienų statyba. Čia matosi būsimasis sandėliukas, kodiniu pavadinimu "Virtuves_service_pack_ver1.0". Taip pat sandėliuke nuo galinės sienos 20 cm  atstumu bus dar vienos durys, kurios paslėps grindų kolektorius ir saugiklių bloką. Lubose skylė patekimui į pastogę.


Nuotraukoje matosi durys, išsirinkom visam namui, vienetas - 30€.  Va ko man iki pilnos laimės trūko dar 2 langelių apačioje. Dar mačiau būna durų su atsišaudymo angom :) Kas jas perka, gal kokie Eskobarai?.. :D

Service pack'as jau irgi  su durimis :)

 Virtuvės service pack'as pusiau įrengtas.

Virtuvės lempa ir lubos. Nuotraukose nelabai eina suprasti lempos dydį ir grandinės storį, bet viskas sveria gal 40 kg. Kablio tikrai rimto reikėjo :)


Cheers :)
 

Šiam kartui tiek, kitas įrašas manau bus apie tvorą ir vartelius, jei tik naujasis šeimos narys leis rašyti, nes atneša kamuoliuką, numeta ir urzgia jei nekreipiu dėmesio.

2018 m. sausio 24 d., trečiadienis

Nesu pjovęs žolės sausio mėnesį

... bet panašu, kad vis dėlto ir neteks :). Prie tokių orų, žolė buvo pradėjusi augti, dar kokia savaitė ir būčiau ėjęs pjaut, bet užsnigo. Jau buvau pradėjęs liūdėt, kad be reikalo buldozerį pirkau, grandines pasidariau... Autobusiukui jau nebereikia, tai sumažinau ir perdariau, kad tiktų traktoriui. Kabina neblogai, net papildomų svorių nereikia, nors jei kiemas trinkelės, tai truputį linkę prasisukti ratai. Manau problemą pavyktų išspręsti sumažinus slėgį padangose, nes dabar jis maksimalus 1,5 bar. Neoriginalus diržas už 3,5€ atlaikė apie pusę metų, pjaunant žolę 2 kartus į savaitę, dar pas tėvus porą kartų nupjoviau žolę, dar stumdžiau žvyrą ant kiemo, tampiau traktorinę priekabėlę (gruntą išsivežiau, nes didinau kiemą, medeliams vandenį vežiojau), 3 kartus nusistumdžiau sniegą kieme, 2 kartus ne savo kieme, 3 kartus gatvės dalį iki kaimynų ir dar kraustydamasis daiktus vežiojau  (kokie 5 km dar bus nuvažiuoti ):) ir panašu kad atėjo laikas keisti diržą, kurį turiu nusipirkęs dar vasarą. Dilema - keisti kas pusę metų diržą po 3,5€ ar dėti originalų? Manau, pasirinkimas aiškus :)

Metas iliustracijoms.

Diržas. Dar normaliai stumia sniegą ir net nebuksuoja  (arba nejaučiu) :)

Sekantis jau pasirengęs į tarnybą :)



 Žieminės padangos

Darbai vyksta net naktį :)




Vasaros linksmybės


Ir žinoma video. 13,5 ag visiems gyvenimo atvejams.


Kadangi žiema prasidėjo, turbūt daug kam aktualu, kaip sekasi gyvent su šilumos siurbliu.
Pradėsiu nuo to, kad pasigaminau duris, skiriančias rūsį nuo garažo. Tai iš 260 kv/m liko šildoma 220 kv/m,  iš kurių 170kv/m  išvedžiotas šildymas grindyse, bet garaže temperatūra nekrenta žemiau 15C. Durų gamybai panaudotos 2 OSB plokštės po 1 cm storio (kurių galus patrumpinau kokiais 30 cm, plotis puikiai tiko), makaronai, dar likę nuo stogo statybos ir EPS100 jūros puta, likusi nuo grindų liejimo. Apdailai panaudojau struktūrinį tinką, likusį nuo tos nelaimės su kaimynais (plačiau praeitame įraše), kuris puikiausiai laikosi. Durys gavosi gan sunkios, yra ką veikt, kad nuo grindų atkelt, laužtuvėlį teko užkišt :D

Gerai spalvą pataikė pagal kodą? Siena ir durys turėtų nesiskirti. Nuotraukoje trūksta durų rankenos, nes durys dar tik šviežiai nutinkuotos. Laimei, namo remontui dar buvo likę tikrojo tinko, kurio likučiai prarūgę ir siaubingai dvokia, bet dar tinkami naudojimui.


Pačiame rūsyje temperatūra laiko stabilius +19C (60% drėgmė), pirmame aukšte +23C (45-50% drėgmė). Kadangi vasara nedžiugino orais, šildymosi sezoną pradėjome rugsėjį, nes kambaryje buvo drėgna ir vėsu (+19C).
Sąnaudos? Tai jei vasarą visas namas vartodavo apie 20€ į mėnesį, tai sekančiais mėnesiais sąnaudos išaugdavo +20€, kol pasiekė 80€. Panašu, kad ir šį mėnesį bus panašiai. Kasdien  prisileidžiame po vonią vandens, boileryje laikome 55C, kambariuose kuriuose jau yra apšvietimas, visur panaudoti antimigreniniai  edisonai, tai viename šviestuve nuo 4 iki 8 lempučių, naa ir dar turime elektrinę orkaitę.
Gedimai? Buvo vienas toks, kažkas nutiko trieigio vožtuvo valdymui, laimei dar vasarą. Iš karšto vandens ruošimo nepersijungdavo į grindų šildymą bet atgal į boilerio šildymą persijungdavo. Truputį užtruko, kol atsiuntė naują. Įdomumo dėlei praardėme sugedusio vožtuvo valdymą, tai viduje mechanizmas panašus į laikrodžio, neaiškus kas ten sugedę, nei kas ten ką daro. Dovanų paliko ir naujajį vožtuvą.
Šiuo metu (gal tiksliau ryte ir vakar), prie -10C lauko temperatūros, į grindis padavinėja 28C, grįžta 25C, kambario temperatūra 23C, kompresorius dirba 52-62 HZ dažniu (darbinis diapazonas 30-85HZ) kiek užmačiau. Šiaip įdomumo dėlei -20C lauko temperatūros į grindis, kaip ir pernai numatyta padavinėti 30C vandenį, bet panašu, kad tokių šalčių šiemet nebebus. Prie to pačio dar upgradino sofčiuką ir pagal naują specifikaciją papildė freonu, turėtų ekonomiškiau dėl to veikti ir lauko bloko atsitirpinimas gali vykti, kada grindyse berods grįžtamas siekia +17C (nebe+ 22C). Bet niekad nebandžiau, nes nebuvo reikalo ir priešingai, nei "statau sodybą" blogerė, prie +19C kambario temperatūros aš nustoju fiziškai funkcionuoti :)
Beja, verta pamėgti atstovų Lietuvoje FB profilį (prasukę smarkiai žemiau suprasite kodėl).

Kol kas tiek, bet netrukus turėčiau grįžti su įrašu apie vidaus darbus, apie medines virtuvės lubas (kurios net labai pavyko), unikalų virtuvės šviestuvą (kurio atspindį matysite žemiau nuotraukoje atsispindintį lange),  gipsines pertvaras, lubas, jų profilius ir siūlių špakliavimą ir patį gipsą (va čia ir buvo padaryta klaida). Ne už kalnų šveitimas ir dažymas. Dar regis būsiu praleidęs juodos vonios įrašą, ką daryt, kai nėra pirkt?.. Verta atskiro įrašo, nes ne viskas taip paprasta :) "Know how" atėjęs sunkuoju būdu per  tuningisto patirtį :)

Na ir pabaigai kelios atsitiktinės foto iš gyvenimo prie upelio:

Upelis nuo vasaros pabaigos džiugina potvyniais be sustojimo

Paukštis bando kalėdoms susižvejoti krikščionišką vakarienę. Gyvena jis keliais šimtais metrų dešiniau.

Rudens vakarai...




...ir naktys